srykt

srýkt interj. 1. žr. strykt 1: Srýkt per tvorą ir peršoko Prng. | prk.: Sužybavęs i srýkt pirkion grauzmas Dglš. 2. staigiam nuvykimui, nuvažiavimui žymėti: Srýkt kada i nuvažiuosiu Ožionysan Dglš.